dušninkas

×dùšninkas (-nykas) sm. (1) 1. kamino skylė, pro kurią atidarius šiluma eina į kambarį: Atidaryk dùšnyką, kad šilma eitų į kambarį Švnč. 2. dangtis anglims gesinti, užvožiant jį ant puodo: Uždėk dušnyką, bo angliai visiškai perdegs Ssk. 3. mygtukas orui iš armonikos dumtuvių išleisti: Paspausk dùšninką, ir negrajys Rs. 4. išeinamoji vieta: Aš tau senai sakiau, kad tu pasistatytum dùšnyką Km.